Liūtas datas sirupo svorio netekimas. Teisme – žurnalistų skundas prieš Vyriausybę


Tiesą sakant, jis buvo lengvai ne laiku, nes po tokios puikios žinios nebegalėjau tęsti tuo metu daryto darbelio. Aišku, pasidžiaugti reikia, taigi kuris laikas buvau iki ausų išsišiepęs aplinkiniai galėjo netgi pagalvoti ką negero. Bet, mažiausiai reikia galvoti, ką apie tave mano aplinkiniai.

Jie juk nežino, kas tuo metu tavo galvoje! Manoje tuo metu buvo puiki žinia, kurios įgyvendinimą ir kviečiu jus paskaityti. Noriu pridurti, vis tekdavo ir toliau tenka išgirsti klausimą apie motyvaciją dalyvauti projekte. Iš artimiausių giminių tremtis mano šeimos nepalietė.

Kiek tolimesni giminės buvo nukentėję nuo šios negandos, tačiau tai sužinojau jau patekęs į misiją. Taigi, mano didžioji motyvacija buvo prisiliesti prie dar esančios gyvosios istorijos, prisidėti prie jos irimo stabdymo.

Taip pat norėjosi kitokios, nei įprasta, kasdienybės turiu pasakyti, šis lūkestis Sibire buvo pateisintas su kaupunaujų minčių galvoje, šviežių idėjų. Po ekspedicijos norėjau tais išgyvenimais, mintimis pasidalinti su Jumis.

Per dvi dienas tai, atstumas, kurį tremiami žmonės keliavo savaitėmis. Chakasija — ganėtinai tolimas kraštas, Sibiro vidurys, nors kelionė iki šios vietos užtruko vos dvi dienas. Liūtas datas sirupo svorio netekimas iki Maskvos, lėktuvas iki Krasnojarsko ir autobusas iki Abakano.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Prieš kelionę jaučiau tą, gerąjį jaudulį — kai ateityje laukia kažkas naujo, dar nepatirto. Jaudiniesi, bet viskas gerai — jaudulys malonus. O galvoje knibžda įdomios mintys — kaip iš tiesų atrodo ekspedicija? Kaip seksis tvarkant kapus, svorio praradimo garsiakalbiai nuo vieno kaimelio į kitą.

Lijo, bet lietus tik suteikė prieskonį maloniam prasiėjimui.

Po trumpų išlydėtuvių — kelionė traukiniu į Maskvą. Maskvoje pusdienis, tada lėktuvas į Krasnojarską. Laiko skirtumas — 5 valandos. Ilga kelionė autobusu iki Abakano, ten susitinkame su ekspedicijos vadu Gintautu Alekna.

Keletas minčių.

Dešimtys ekspedicijų, mėnesiai praleisti ieškant ir tvarkant tremtinių kapus. Pavydėtina patirtis, o jos naudą teko ir patiems pajusti. Pirmiausia, griežtoje kasdienėje rutinoje. Dar daugiau — žinojime, kur kokios kapinės yra, kiek žmonių ten turėtų būti palaidota. Galiausiai — klausantis įdomių istorijų ir pastebėjimų sėdint prie laužo ar tvarkantis kapinėse. Dar pridursiu vieną mintį, kuri knibždėjo galvoje keliaujant Sibiran.

Lietuvių trėmimai, kaip ir ko gero kitų Pabaltijo tautų, truko ne dienas, liūtas datas sirupo svorio netekimas mūsiškė ekspedicijos kelionė, bet savaites. Be abejo, nesulyginami dalykai, nes aplinkybės nė kiek nepanašios, tačiau kontrastą galėtume įsivaizduoti. Žmonės, gyvuliniuose vagonuose, be jokių gultų ar menkiausių patogumų, per dienas laikomi vagonuose.

Taigi, jei ilga kelionė kada Jums pasirodys varginanti, kontrastui galite prisiminti trėmimus, ir pasijusite geriau. Pirmasis prisilietimas prie kapinių — Antrasis Imekas. Stovyklavietės kasdienybė.

Prieš atvykstant į Taštypą, Abakane apsipirkome įrankių — tris kastuvus, plaktuką, tris kirvius, tris pjūklus, vinių ir dar keletą įrankių kapų tvarkymui. Taip pat du puodus maistui ir arbatai, samtį. Buvome pilnai pasiruošę stovyklos kūrimui ir kapų tvarkymui! Taigi patraukėme į kapinių paiešką. Keliavome autobusu, tuo pačiu, kaip ir iš Krasnojarsko į Abakaną. Taigi, vairuotojas jau buvo pažįstamas, autobusas išbandytas. Kol atvažiavome į stovyklavietę, apžiūrėjome dvi kapinaičių vietas, kuriose galimai galėjo būti Lietuvos tremtinių kapų.

Deja, tose vietose nebuvo likę ką tvarkyti, patraukėme į vietą, kur vėliau įsikūrėme pirmąją stovyklavietę.

Ši vietovė — Taštypas. Iki nusigaunant iki jo, ilga kelionė ieškant daugiau kapinių neprailgo. Važiavome pro mažus kaimelius, didelę dalį kelio žvyrkeliais.

Įdomu, kaip šis vaizdas, kurį mes matome Sibire dabar, skyrėsi nuo to vaizdo, kurį kasdien matė ten ištremti Lietuviai? Ir šiuo metu Sibiras stebimo ganėtinai skurdžiais kaimeliais, nedidukėmis trobomis. Stebino galvijai, laisvai vaikštinėjantys po juos ir šalia esančias pievas. Tuo pačiu akį rėžė ir likę buvusių didelių, tačiau šiuo metu sugriuvusių pastatų, reliktai. Kaip teko girdėti iš vietinių, Liūtas datas sirupo liūtas datas sirupo svorio netekimas netekimas išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Tiek ekonomine, tiek demografine prasme. Esą šiuo metu nebėra likę liūtas datas sirupo svorio netekimas miško pramonės, kolūkių, fabrikų.

liūtas datas sirupo svorio netekimas

Kaimeliuose lieka gyventi vis senesni žmonės, nes jauniems žmonėms mažai ką yra juose veikti. Įstrigo Kazimiro atpasakotas pokalbis, kuriame su vietiniais kalbėtasi apie Lietuvių išvykimą atgal į Lietuvą. Anot Chakasijos gyventojų, lietuviai gerai darbavosi, buvo kone paspirtis vietos pramonei.

Taigi jie norėtų, jog jie nebūtų išvykę. Apie lietuvių, kaip darbščių žmonių, įvaizdį dar teko girdėti keletą kartų. Tai glosto širdį. Be abejo, žmonės nelabai galėjo kaip kitaip ir gyventi, kai esi ištremtas ir žengti žingsnio atgal tiesiog nebėra erdvės.

Prezidentūra pradeda lipdyti metinį pranešimą

Tuo pačiu, kad esame darbšti tauta ir idėjų nestokojame, galime įsitikinti ir šiandieninėje Lietuvoje. Bet grįžtu prie įvykių šią dieną. Pirmoji stovykla iškilo labai greitai.

svorio netekimas rodney peete

Netruko užsiliepsnoti laužas, atsirasti rąstukai, kurie buvo naudojami atsisėsti. Palapinės sukilo kaip ant mielių. Žodžiu, stovykla buvo įkurta stebėtinai greitai. Vakarienę, kurią visos ekspedicijos metu ruošė Kęstutis ir Stasė, buvo taip pat greitai paruošta. Liko tik pavalgyti, ir eiti miegoti. Tiesa, tai vargiai įvykdavo, nes kalbos prie laužo netildavo iki vėlumos. Nors ir suburti prieš tai ne per daugiausiai vieni kitus spėję pažinti žmonės, bet bendrų kalbų turėjome.

O tarp tų kalbų smagiai padainuodavome. Rytą pabudę, papusryčiavę, susipakavę palapines ir sutvarkę stovyklavietę einame į Taštypo kapines. Kelias nėra tolimas, tačiau reikia eiti kalniukais. Prieiname kapines, Gintautas jau žino, kur jose stovi Lietuviški kryžiai. Imamės darbo, palikę Matą prižiūrėti kuprines kartais netekdavo pasidarbuoti kapinėse, kadangi buvo ir kitų pareigybių, pavyzdys — daiktų liūtas datas sirupo svorio netekimas mes galėjome nesijaudindami darbuotis.

Kaip ir visose kapinėse, kuriose pavyko rasti vietą, kurioje buvo palaidoti mūsų tautiečiai, randame didelį lietuvių kryžių, tiesa, gerokai pakrypusį. Šalia jo keletas išvirtusių mažų. Imamės darbo, pirmiausiai iškeldami didįjį kryžių. Gerokai papuvusi apačia patrumpinama, iškasama nauja duobė.

Po perstatymo kryžius, nors ir trumpesnis, bet užtat tiesiai pastatytas ir tvirtas. Pastatome ir mažuosius kryželius. Sutvarkome aplinką. Stebėtinai sklandžiai vyksta darbas, visi užimti. Kaip skruzdėlynas. Ir, nepastebimai pamatai, jog darbas padarytas — kryžių gyvavimo laikas pailgintas, kapinės be šiukšlių ar nereikalingų žolių ir krūmokšnių. Gražu žiūrėti.

liūtas datas sirupo svorio netekimas tina malone svorio netekimas

Baigiant tvarkyti Taštypo kapines, atvažiuoja trys sutartos mašinos. Keliaujame į Liūtas datas sirupo svorio netekimas miestelį, kuriame mus gražiai sutinka vietinio muziejaus kolektyvas, trumpai pristato regioną.

Atvažiavus autobusui važiuojame ieškoti Maturo kapinių. Didieji lietuviški kryžiai. Pastatome iš Lietuvos atvežtą ąžuolinį kryžių. Kelionei į Matūrą artėjant į pabaigą, jau kuris laikas važiuojame žvyrkeliu. Prasilenkiame vos su viena  — dviem mašinomis. Jaučiasi, jog vieta, kurioje įsikursime naują stovyklavietę, bus gana nuošali. Taip ir yra. Atvažiavus išsikrauname daiktus, tarp kurių — cementas atsivežto kryžiaus įbetonavimui, porą maišelių maisto, darbo įrankiai.

Pamojuojame išvykstančiam autobusui ir laukiame, kol stovyklavietei vietos išėjęs ieškoti Gintautas praneš, kur kurdintis. Ilgai laukti nereikia, įsikuriame labai šaunioje vietoje — ne per seniausiai nušienautoje pievoje. Už kelių šimtų metrų teka upelis, kurio liūtas datas sirupo svorio netekimas — geriamas. Už puskilometrio didesnis upelis, kuriame vandens jau virš kelių. Ten prausimės. Kaip ir aną kartą, stovykla netrunka būti įkurta.

Laužą taip pat staigiai užkuriame. Žodžiu, kaip visada sklandžiai. Jau galime laukti, kol bus galima pavakarieniauti ir išgerti tradicinės vakarinės arbatos su sausainiu ar meduoliu.

svorio netekimas poema

Pavakarojame prie laužo, ir einame miegoti. Rytoj — svarbi diena, kadangi eisime tvarkyti didžiųjų kapinių. Kaip ekspedicijos pradžioje aptarinėjome kelionę, šios kapinės bus daugiausiai mūsų darbo pareikalausiančios kapinės.

Todėl, kad jos gana liūtas datas sirupo svorio netekimas, palyginant su kitomis, kur yra vos keletas kapų ir likusių kryžių. Be to, patys kryžiai bus dideli,  jų daugiau kaip Kadangi pirmą dienos pusę praleidau prižiūrėdamas stovyklavietę, turėjau laiko kiek pabūti su savimi ir pagalvoti apie ekspediciją.

Prieš pietus turėjau būti pakeistas, taigi mėgavausi galimybe pagalvoti. Įdomi mintis, aplankiusi mane, buvo tai, jog paprastas prisėdimas, kai žinai, jog geras porą valandų gali tiesiog sėdėti niekieno netrukdomas, ir vienintelė pareiga — apžvelgti liūtas datas sirupo svorio netekimas, ar viskas tvarkoje, buvo ganėtinai malonus.

Nes, būdamas stovykloje ar darbuodamasis kapinėse, esi nuolat tarp tuzino žmonių. Nuolat kalbiesi, dirbi, renki malkas — žodžiu esi užimtas. Tai smagu, tačiau liūtas datas sirupo svorio netekimas to — ramus prisėdimas su savo paties mintimis — irgi smagu. Ir situacija, kai gali kažką palyginti, kad ir kasdienybę su kelione ar nauju užsiėmimu, padeda labiau vertinti abu lyginamuosius veiksmus.

Prisiminiau gerai šią situaciją iliustruojantį nutikimą.

nacionalinis ir numesti svorio

Mokykloje buvau mėgėjas skaityti knygas. Viena tokių buvo būtent apie tremtį. Pavadinimo, deja, neprisiminsiu, tačiau buvo rašoma apie tremtinės iš Lietuvos gyvenimą Sibire. Kaip ir čia — dienoraščio forma. Skaitymas liūtas datas sirupo svorio netekimas visada įtraukdavo, tačiau šioje situacijoje — ypač.

Knygą perskaičiau vos per dvi dienas, per dieną skaitant po ~ 6, gal daugiau, valandas. Taigi, skaitoma knyga puikiai atsispindėjo vaizduotės kuriamuose tremties vaizdiniuose — maža trobelė, džiaugsmą teikia ant pečiaus kepamos pavogtos bulvių lupenos.

liūtas datas sirupo svorio netekimas prailginta riebalų nuostolių fazė

Nors pečius ir dega, šalta vis tiek. Nuolat jaučiamas alkis. Ir, baigiu skyrių, ir nueinu virtuvėn.

Teisme – žurnalistų skundas prieš Vyriausybę

Nuostaba — ant stalo ir šaldytuve pakankamai maisto, namuose šilta. Tada nustebau, kad paties šeima taip puikiai gyvename! Taigi kartais kontrastai padeda patiems vertinti tai, ką turime, bet priimame kai savaime suprantamą. Apie 12 valandą stovykloje likusius pakeičia grįžtantieji iš kapinių.