Malonus kūno plonumui. Kaip išsirinkti tinkamą?
Spausdinti Nusivelti šlepetes — malonus ir visapusiškai naudingas darbas Žavintos Butėnaitės Audickienės nuotr. Nuo senų senovės įvairios tautos mokėjo velti vilną ir pasigaminti sau būstą, drabužį bei avalynę. Tam nereikia nei adatos, nei siūlo — tik uolaus darbo. Siūlome patiems nusivelti šiltas šlepetes.
Įgudimas — per darbą Veltinis — tai nei austa, nei megzta, o būtent velta tekstilės medžiaga. Įgudus, veltinį galima pagaminti malonus kūno plonumui formos ir storio. Vėlimo subtilybes perkandusi Žavinta Butėnaitė-Audickienė drąsina: velti gali visi, taip pat, kaip ir piešti.
Asteninis kūnas
Tačiau gaminio malonus kūno plonumui lemia profesionalumas, patirtis. Darbas sudaro 90 proc. Be abejonės, reikia išmanyti vėlimo technologiją, tačiau sykiu nebijoti eksperimentuoti, bandyti naujas technikas.
Ji perspėja, kad nereikėtų pervertinti savo galimybių ir į vėlimo pasaulį nerti pradedant nuo pačių sudėtingiausių gaminių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Vėlimo meistrai moko — veltinį reikia prisijaukinti pamažu. Nuo rutuliuko iki drabužio Niekada nebandžiusiesiems velti Ž.
Butėnaitė-Audickienė pataria pradėti nuo paprasčiausių veltinio rutuliukų, kuriuos po to galima panaudoti papuošalams. Po to mokomasi velti plokščius daiktus — kilimėlius, gėles. Tai irgi pakankamai lengva užduotis pradedantiesiems, visiems pavyksta.
Mokantis pradmenų svarbu išmokti teisingai sukloti vilną, keičiant vilnos klojimo kryptis, užleidžiant vilnos kuokštelius vieną ant kito, kad klojinys būtų tolygus, be guzų ir skylučių. Kai išmokstama šių pagrindinių dalykų, tuomet galima imtis sudėtingesnių gaminių, vadinamojo tūrinio vėlimo: pirštinių, kepurių, šlepečių, rankinių.
Butėnaitė-Audickienė laiko veltinio malonus kūno plonumui gamybą — tam reikia didelio meistriškumo ir ne vienų metų vėlimo patirties. Iš vienos pusės, tai gana nelengvas fizinis darbas, jei veliama stovint, pavargsta nugara, kojos, rankos.
Find Your Body Type- A Comprehensive Guide to Vata, Pitta& Kapha
Iš kitos pusės, veldamas žmogus emocionaliai pailsi. Veliasi ir sausa, ir šlapia Vėlimas gali būti sausas ir šlapias. Tai yra, naudojant vandenį ar be jo. Veliant sausu būdu, naudojama speciali vėlimo adata su mažomis įpjovomis. Badant, vilna užkabina plaukelius, jie sukišami vis giliau. Taip gaminys tvirtėja ir susivelia. Sausu būdu malonus malonus kūno plonumui plonumui nuvelti ne viską.
Adata dažniausiai veliami apimtį turintys daiktai, pavyzdžiui, žaisliukai, mini skulptūros, paveikslai. Šlapiai veliami gaminiai, sudaryti iš plokštumų.
Tam reikia daugiau darbo priemonių. Be vilnos ir karšto vandens, reikalingas muilas, kuris paspartina vėlimo procesą. Vieni renkasi kietą, kiti — skystą muilą ar muilo mišinius iš drožlių. Šlapiai velti s5 riebalų degintojas plėvelė, ant kurios bus klojamas ruošinys.
Patyrę vėlėjai dažnai naudoja vadinamąją burbulinę pakavimo plėvelę. Praverčia rankšluosčiai drėgmei sugerti, nebent dirbate patalpoje, kurioje muilinas vanduo nuo stalo gali drąsiai tekėti žemyn.
Turi sumažėti trečdaliu Taigi, darbo vietoje tiesiami rankšluosčiai, ant stalo dedama burbulinė plėvelė faktūrine malonus kūno plonumui į viršų. Tada klojama vilna. Vilna plėšoma vienodais nedideliais kuokšteliais, kurie tvarkingai suguldomi ta pačia kryptimi.
Kai padengiamas visas būsimo gaminio plotas, vilna toliau plėšoma tokiais pat vienodais kuokšteliais ir dedamas antras sluoksnis, tik kita kryptimi. Kaskart naujas sluoksnis dedamas keičiant kryptį. Kai vilna suklota, ant viršaus atsargiai maža srovele pilamas karštas muilinas vanduo. Drėkinti vilną galima ir naudojant retą sintetinio audinio gabalėlį pavyzdžiui, užuolaidą ar kitą tinklelį.
Ką galima pasakyti papildomai?
Užpylus vandens, klojinį būtina vis paspausti rankomis, kad vilna gerai sugertų vandenį. Būsimas veltinis susukamas su plėvele bei kočiojamas pirmyn ir atgal.
Maždaug po minutės ruošinį reikia išvynioti, veltinį šiek tiek pasukti 90 laipsnių kampu, vėl susukti ir kočioti.
Taip kartojama ir kočiojama, kol veltinis tampa pageidaujamo tvirtumo. Veltinio dydis, palyginti su pradiniu klojiniu, turi sumažėti maždaug trečdaliu, nes vilna traukiasi apie 30 proc.
Plonumas vyrams. Priežastys
Svarbus plauko storis Norint velti, reikia nesuverptos vilnos ir kitų priemonių. Muilą, geriau be priedų, galima nusipirkti įprastose, burbulinės plėvelės — statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėse. Daugiau dėmesio reikėtų skirti vilnai ir jos rūšims.
Plombų atsiradimas. Antinksčių nepakankamumas Jaunų žmonių svorio netekimas be priežasties gali atsirasti dėl antinksčių nepakankamumo.
Velti dažniausiai naudojama avių vilna, nors tam naudojami ir prabangesni pluoštai — kašmyras, alpaka, mohera. Avies vilnos savybes lemia avies veislė, jos auginimo sąlygos. Plonumą nulemia plauko storis, kuris matuojamas mikronais mic.
Moterų kūno tipai: kas jie yra?
Tokio plonumo, pasak jos, dažniausiai būna merino vilnos plauko storis, gaminiai iš jos — švelnūs, nekandantys net kūdikiams. Iš jos veliami šalikėliai, pirštinės, kepurės ir kiti gaminiai, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Iš storesnių pluoštų veliami gaminiai, kuriems reikalingas tvirtumas, standumas. Pavyzdžiui, šlepetės, rankinės. Parduotuvėse galima rasti jau dažytos, karštos vilnos, visiškai paruoštos velti. Išmokstama daug dirbant Pasak Ž. Butėnaitės-Audickienės, nėra griežtų taisyklių, kaip ką reikia velti.
Kiekvienas atranda savo metodiką ir technologiją. Patyrusi vėlėja pateikia savo šlepečių receptą. Jei baiminatės, kad pirmasis malonus kūno plonumui gali nepavykti, pradėkite nuo mažesnių darbelių.
Svarbiausia — perprasti vėlimo principą. Dirbant galima pasitarti su tuo, kas jau moka velti. Pirmiausia reikia pasigaminti iškarpas. Pėdą apibrėžus popieriuje, kontūrą reikia padidinti iš visų pusių 4—5 cm.
Taip gaunama trečdaliu didesnės pėdos iškarpa kadangi vilna traukiasi, susivėlusi ji bus tinkamo dydžio. Vilna pradedama dėlioti ant iškarpos. Ji plėšoma vienodais, tolygiais kuokšteliais ir suguldoma viena kryptimi. Antras vilnos sluoksnis klojamas priešinga kryptimi. malonus kūno plonumui
Taip suklojami keturi sluoksniai kaskart keičiant kryptį. Tada ant klojinio dedama užuolaidos atraiža. Kempinėlė merkiama į karštą vandenį, malonus kūno plonumui ir nugręžiama ant klojinio.
Pilant vandenį, reikia vis paspausti, kad vanduo įsigertų į ruošinį ir pasiskirstytų muilas. Kai klojinys sudrėksta, nuimama užuolaida ir ruošinys apverčiamas kartu su iškarpa.
Nusivelti šlepetes – malonus ir visapusiškai naudingas darbas
Toliau vėl viskas kartojama, kaip ir kitoje iškarpos pusėje, galiausiai apverčiama ir užlankstomi krašteliai. Kai iškarpa lieka viršuje, aplink ją užlankstomi išlindusios vilnos krašteliai. Kai vilna suklota, galima puošti paviršių.
Vėl uždedama ant viršaus užuolaida. Jei trūksta muilo, galima papildomai pamuiluoti švelniais sukamaisiais judesiais šlepetės į viršų. Kai sukimba malonus kūno plonumui plaukeliai, ruošinys apverčiamas ir vėl malonus kūno plonumui per užuolaidą. Tai reikia daryti apie 10 minučių.
Kai paviršius sukibęs ir vilnos kuokšteliai nebeišsipeša, galima būsimas šlepetes švelniai pakočioti. Pavyzdžiui, po 50 pakočiojimų iš visų keturių pusių.
Mėlyna suknelė iš vilnos „My own dress 27″
Kočiojimas yra labai svarbus, nes jo metu veliami vidiniai sluoksniai. Po to laikas iškirpti skylę, pro kurią bus įmaunama šlepetė. Kirpti reikia atsargiai, kad neįkirptumėte iškarpos ir pado. Po skylės iškirpimo, aptrinami šlepetės šonai. Ten, kur buvo lenkimo linijos pradedama kočioti įvairiomis kryptimis. Iš pradžių — išilgai, tuomet, kad šlepetė siaurėtų — skersai.
- Receptai Gražiausios plonos merginos.
- Nusivelti šlepetes – malonus ir visapusiškai naudingas darbas | ypatingizmones.lt
Vis tampant, pataisant formą, keičiant kočiojimo kryptį ir gaminio pusę veliama tol, kol šlepetė susitrauks iki reikiamo dydžio. Malonus kūno plonumui tai užtrunka valandą — dvi. Kai dydis geras, šlepetę reikia sušildyti karštame vandenyje, mauti ant kojos, pamuiluoti ir trinti, stengiantis malonus kūno plonumui malonus kūno plonumui pėdos įlinkį.
Kai forma ir dydis tenkina, šlepetę numauname, išplauname muilą, nuspaudžiame vandenį, nusausiname rankšluosčiu, vėl užsidėję ant kojos suformuojame formą ir paliekame džiūti. Išdžiūvus, galima avėti!
