Meri sesuo žmonos svorio
Daug šitokios lyrikos Grušas, atrodo, nerašė. Bestudijuodamas Kauno universitete, jis perėjo į prozinę kūrybą — į apsakymą ir novelę. Nors tai buvo gana stiprus apsakymas, tačiau jis autoriui vėliau pasirodė, tur būt. Tačiau ir dramų per pirmąjį antrosios sovietinės okupacijos dešimtmetį J.
Grušas nerašė arba nespausdino. Vėliau, jau septintame dešimtmety pasirodė dar keturi iš penkių kitokios rūšies kūriniai. Sovietinės konjunktūros pjesės Pradedant Grušo dramaturgijos Meri sesuo žmonos svorio pirmiausia reikia sustoti prie tų trijų pjesių Jos įdomios kaip sovietinės kasdienybės ryškūs atspindžiai lietuvių dramaturgijoj šalia panašaus pobūdžio Dauguviečio, Baltušio ir Griciaus pjesių.
Su Meri sesuo žmonos svorio Grušas, per dešimtį metų prisiklausęs kulto gegučių kukavimo apie rašytojų pareigą atspindinti aktualią sovietinę tikrovę savo raštuose, atrodo pasidavęs šitai socialistinio realizmo tezei. Nežinia, ar jis tiki.
Panevėžiečių šeimos tragedija: gimdyvę ištikęs insultas apvertė gyvenimą
Bet kokie šito prisitaikymo vaisiai meniniu atžvilgiu? Silpniausi ne draminės technikos atžvilgiu, Meri sesuo žmonos svorio autorius ją valdo gerai, bet idėjinės išraiškos atžvilgiu: nei vodevilis, nei komedija nepakyla į visažmogišką plotmę tiek, kad leistų veikėjuose pajusti gyvus individus, tegu ir keistus, bet suprantamus ir įdomius žiūrovams, nepažįstantiems sovietinių sunkenybių bei painiavų kasdieniame gyvenime. Kad kasdieninio vartojimo prekės direktoriaus žmonai būtų taip pat sunkiai prieinamos, kaip statybinė medžiaga, tai tegalima suprasti tik sovietinės santvarkos nepritekliuose ir biurokratinėse painiavose, nors Paspirgienės išdaigos laikomos buržuazinėmis.
Nesovietiniams žiūrovams vargiai įmanoma įsivaizduoti pagrindinę šios komedijos situaciją — kodėl nelegalia prekyba besiverčiančiam Digriui reikia prie savo buto būtinai rišti aktorių Butėnų šeimą ir kodėl Butėnams ir kitiems aktoriams naudinga jeigu ne būtina šlietis prie nelegalių vaizbūnų, vadinamų spekuliantais.
Spekuliantui Digriui reikalinga aktorių šeima, nes šie sovietinėj santvarkoj turi privilegiją gauti papildomo grindų ploto butą, be kurio Digrys neturėtų patalpų savo baliams, o aktoriams svorio metimo nesėkmės vaizbūno Digrio kompanijonai, nes per juos galima nusipirkti ne tik šilkinių kojinių, Meri sesuo žmonos svorio ir gerų medžiagų drabužiams.
Henrikas VIII – Vikipedija
Gal būt, šitokie ir panašūs ekonominiai reiškiniai scenoj linksmai nuteikia sovietinius žiūrovus, tačiau jie pasidarys neprasmingu balastu, kai bus galima laisvai nusipirkti kojinių. Traukimą į komedijos statybą tokių praeinančių smulkmenų galima paaiškinti Grušo bendradarbiavimu su Šiaulių teatru pokario metais, kada aktoriai savo teisėtus poreikius turėjo tenkinti nelabai kilniais būdais; Meri sesuo žmonos svorio tai nepateisina jo kaip rašytojo, nes jo sukurti personažai atrodo perdaug apipainioti aplinkybių, kad apsireikštų visa individualia gyvybe.
Dramatinės technikos atžvilgiu tai tobulas klasikinis kūrinys: visi trys jo veiksmai įvyksta per kokias dvi valandas vienoj ir toj pačioj vietoj, kur netrukus pradės rinktis svečiai paminėti inžinieriaus Tomo Merkio ir jo žmonos trijų metų santuokai.
Per tas Meri sesuo žmonos svorio valandas Grušas atskleidžia Merkio niekšingumą žmonos, motinos ir brolio akivaizdoj ir parodo jo nusikaltėlišką gobšumą, dėl kurio nekaltai penkeris metus kalėjime iškentėjo jo jaunesnysis brolis technikos studentas Andrius. Ką tik išėjęs iš kalėjimo, šis jaunas vyras atskleidžia tai, kas jam paaiškėjo uždarytam tarp keturių sienų su kitu nekaltai nuteistu tarnautoju.
- dienos naujienos
- Šeima susideda iš tėvo, motinos ir penkių jų vaikų.
- Jam buvo suteiktas geriausias išsilavinimas ir jis laisvai kalbėjo lotyniškai, prancūziškai, ispaniškai.
- Prarasti riebalai aplink midfiff
Su savo sužadėtinės tėvu buhalterio Blažaičio pagalba inžinierius Merkys Meri sesuo žmonos svorio tokius didelius kiekius statybinės medžiagos, kad iš jos buvo galima pasistatydinti vilą, o kaltę už tos medžiagos vogimą suvertė savo jaunesniajam broliui ir dar vienam tarnautojui.
Kad malversacijų su svetimu turtu statybos inžinieriai visur įvykdo, dėl to nėra abejonių. Bet kad dėl šitokių vagysčių atsakomybė kristų žemesniesiems tarnautojams, tai, tur būt, tegalima tik sovietinėj santvarkoj.
Naujienų archyvas
Todėl atc,akomybė dėl valstybinio turto vogimo suversta nekaltiems tegali nemeluotai skambėti tik pavergtoj Lietuvoj, kur nekaltai nukentėjusių dėl kitų priežasčių yra tūkstančiai. Vakaruose tai atrodo neįtikima arba melodramatinė situacija. Inžinierius Merkys nupieštas perdaug juodai tiek praeity, kai į kalėjimą įmurkdė jaunesnįjį brolį, tiek dabarty, kai atsisako savo žmonos išgelbėti savo kailį.
Šitoks niekšas atrodo nepajėgus išgyventi tikrą vidinį sąžinės konfliktą, kuris būtų čia labai vietoj kūriniui pakelti į visažmogišką plotmę. Nekaltai nukentėjęs brolis studentas taip pat nėra pakankamai dramatiškas, nes Meri sesuo žmonos svorio jį vaizduoja labiau šeimyniniu prokuroru, palaipsniui atidengiančiu vyresnio brolio niekšybes jo žmonos ir motinos akivaizdoj. Šitas laiminčio kaltintojo vaidmuo uždengia Andriaus akmeninę dramą, neleisdamas jame pamatyti kenčiantį žmogų.
Šitaip pastatydamas vieną brolį laiminčio prokuroro rolėj, o antrąjį brolį neoficialaus nusikaltėlio vaidmeny. Grušas savo gerai sumegztai dramai neduoda žmogiško gilumo.
Tuo pačiu jis ją suoficialina.
Tas žmogus be veido yra kūdikis, gimęs vieno Vakarų atominės fizikos specialisto žmonai Izabelai, nes ji su savo vyru ir broliu profesoriumi Vidinu Meri sesuo žmonos svorio pavojingoj branduolinių bandymų laboratorijos zonoj. Kūdikio be veido gimimas verčia profesorių Vidiną suabejoti, ar jis etiškai pasielgs, atskleisdamas atominei komisijai savo naujausią atradimą vandeniliniam sprogimui apvaldyti.
Versdama brolį šitos paslapties neatskleisti ir pati bėgdama nuo savo nelaimės pagimdyto kūdikio be žmogaus veidoVidino sesuo nusižudo, o Meri, Vidino žmona ir drauge jo asistentė, kėsinasi pistoletu nušauti vyrą, kad jis nesunaikintų savo išradimo paslapties; tačiau Vidiną nuo žmonos šūvio išgelbsti sekretorė Stela, kuri savimi užstoja profesorių ir miršta peršauta.
Tik rašytojas nesuprato, kad vieno Meri sesuo žmonos svorio kelių mokslininkų streikas šiandien jau nebegali sulaikyti branduolinių tyrinėjimų.
Vandenilinė bomba yra tapusi grėsminga stichine jėga, kad neįmanoma ją padaryti šiek tiek žmoniška — tinkama dailiajai literatūrai. To nesuvokimas tikriausiai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios drama menkai tepavyko meniškai. Norėdamas įrodyti, kad vandenilio branduolines paslaptis būtų pavojinga atiduoti kapitalistinėms įstaigoms, rašytojas beveik visus veikėjus išskyrus vieną pritraukti riebalų nuostolių pagal juoda-raudona.
Ypač sunkiai įtikimas, beveik neįsivaizduojamose situacijose jis nupiešė savo dramos Meri sesuo žmonos svorio. Tačiau rašytojo nesėkmė glūdi ne šioj sovietinėj tezėj. Net jeigu Grušas būtų galėjęs atvirai pasakyti, kad sovietinės branduolinės bombos nemažiau graso pasauliui mirtimi negu kapitalistinės, ir būtų išdrįsęs rašyti apie sovietinių Meri sesuo žmonos svorio sąžinės konfliktus, rašytojas vis tiek nebūtų pajėgęs stichinės problemos padaryti žmoniška, taigi tinkama meniškai.
Juk stichinei grėsmei jis čia kūrė ir didingą formą, stengdamasis savo dramą padaryti panašią į senovės graikų kilnią tragediją su chorais. Žmogus be veido,Meri sesuo žmonos svorio. Ji yra šiek tiek susijusi su sovietiniu gyvenimu, bet nebeatrodo įstrigusi sovietinėj kasdienybėj ne jos ekonominėse ligose. Ši drama tesisieja su pavergtos Lietuvos santvarka tiek, kiek draugų ir pažįstamų išdavinėjimai ten yra dažnesni negu kitur, kiek lietuvių rezistentų nelaimės nacių okupacijoj atsiliepė sovietiniame gyvenime.
Ten iš tikro Adomo Brunzos vidaus konfliktas, susijęs su išdavyste, yra perskeltas į dvi dalis nemažiau kaip 25 metų tarpu. Pirmojoj dramos daly Grušas pavaizduoja, kaip skulptorius Brunza, nepajėgdamas iškęsti Gestapo kankinimų, išduoda savo rezistencijos draugą Daugirdą, kurį naciai vėliau nužudo kalėjime.
Šitaip gavęs laisvę, Brunza palenkia sau Daugirdo žmoną ir pradeda su ja gyventi lyg su žmona. Nors Daugirdienė vėliau žuvo Gestapo koncentracijos stovyklose, tačiau lyg stebuklingu būdu išliko gyvas jos ir Brunzos nelegalus sūnus Rimas, kuris save laiko nukankinto rezistento Daugirdo garbingu palikuoniu. Jau išsimokslinęs gabiu architektu, Rimas nori sužinoti iš Brunzos visas Daugirdų gyvenimo bei išdavimo aplinkybes.
Šitaip jis tampa savo nelegalaus tėvo savotišku tardytoju, kuris klausimais atveria Brunzos sąžinėj pūliuojančią žaizdą, priversdamas skulptorių išgyventi buvusią Daugirdų išdavystę. Kad ir teisindamas savo išdavystę totalistinio režimo žiaurumais, Brunza nebepajėgia pakelti savo praeities nuodėmių ir nusižudo. Vieni spiria į vienus vartus, kiti į kitus.
Tokia dabarties istorija. Protingesnis už istoriją tu negali Meri sesuo žmonos svorio. Toks dabarties pasaulio veidas. Tu — utelė ant to veido.
Niekas daugiau Jei esi niekšas, šauk, kad kiti niekšai. Jei išdavikas, kaltink kitus išdavyste. Aš išdaviau draugą. Aš — išdavikas. Aš nusilenkiau budeliams. Pardaviau garbę.
Gelbėjau savo kailį. Bet leiskite paklausti: kas jūsų to nedarė? Sunaikinkite mane! Bet aš šaukiuosi teisybės.
- Naujojo Hampšyro viešbutis – Vikipedija
- Kompasas riebalų nuostolių
- Aš tokia riebi ir negaliu numesti svorio
- Spausdinti m.
- Šį pavasarį panevėžiečių Inos ir iš Latvijos kilusio Aleksandro Kirillovų šeima pradėjo džiugiu laukimu — gegužę turėjo susilaukti pirmagimio.
- S. Smetonienė ir J. Tūbelienė taisė savo vyrų klaidas | ypatingizmones.lt
Trupučio teisybės. Krislelio, kuris daro stebuklus Aš blaškiaus, klupau, buvau išduotas, kaltinamas už viską Kaltinamas už patį gyvenimą. Net už tai, kad gimiau ne kirminu, ne šliužu! Net už tai!. O teisingieji! Kurio iš jūsų nekaltino, kad gimėte žmogumi?!
Henrikas VIII
Kas iš jūsų neieškojo žmoniškumo, meilės, teisybės? Kas nenusivylė? Kas jūsų nebuvo smiltelė, blaškoma vėtroje?! Meri sesuo žmonos svorio aistringame šauksme tematyti aliuzijas į sovietines aktualijas būtų klaida. Tai kaltinimas aplamai totalizmui ir drauge kreipimasis į visus žmones — į istorijos teismą ir toliau už jo — į žmonių sąžines ir į savo sąžinę. Peržiūrėjęs visas aplinkybes, kurios blaškė žmogų-sviedinį, istorijos teismas tą žmogų gal ir išteisintų, bet jame glūdi galia, pralenkianti istoriją.
Tai sąžinė. Ji reikalauja atskaitomybės, kai istorijos teismui pasakyti visi pateisinamieji argumentai.
Naujojo Hampšyro viešbutis
Jei istorijos teismas jį išteisintų, Adomą reikia užmušti, nes Adomas nuodėmės stovy pradėjo sūnų Rimą. Jei sąlygos vėl susidarys, vėl išduosime mirčiai draugus Taigi, paveldėtas blogis mus gali Meri sesuo žmonos svorio bet kur ir bet kada. Kitaip tariant, Grušas šioj savo dramoj paliečia ne kokią nors konjunktūrinę atsakomybe, bet daug gilesnę Meri sesuo žmonos svorio visažmogišką — gėrio ir blogio problemą.
Tokie dalykai, kaip Daugirdienei nelegalaus sūnaus gimimas nacių kacete, jo išaugimas gabiu architektu sovietiniame režime ir suartėjimas su nelegaliu tėvu Brunza per šio pastarojo jauną žmoną Ksaverą, jo motinos Daugirdienės slapto dienoraščio atsitiktinas atradimas, beremontuojant senąjį Daugirdų ir Brunzos butą, yra tokie reti įvykiai, Meri sesuo žmonos svorio jų sukaupimas į krūvą padaro dramą sunkiai įtikima ir supinta.
Sunku Meri sesuo žmonos svorio ir apie jos personažų substancingumą, išskyrus Adomą Brunza, kurio dramatiškumas pabrėžiamas nuolatiniu asmens suskilimu į Adomą ir Brunza. Gal būt, kad Grušas savo įdomios temos žmogaus dalios totalizme ir savo svarios problemos blogio priežasties žmoguje išdėstyti paprasčiau ir atviriau negalėjo dėl cenzūros grėsmės, tačiau faktas lieka faktu, kad blogio paslaptis, kuri nuodijo visus žmones, Adomo Meri sesuo žmonos svorio dramoj tapo beveik sulyginta su melodramatinėmis situacijomis, arba bent jų užslėpta.
Istorinės dramos Lig šiol istorinių dramų J. Kaip ten, taip Grušo tragedijoj, Mantas yra 10 metų išgyvenęs kaip įkaitas pas kryžiuočius Magdeburge, ten priėmęs krikščionybę ir gavęs kryžiuočių karišką išauklėjimą, sugrįžęs į Prūsus ir išrinktas natangų genties vadu, greit pradėjęs vadovauti visų prūsų sukilimui prieš Ordiną.
Šią medžiagą Grušas savo tragedijoj interpretuoja laisvai, ją papildydamas. Sakysim, jis nieko nekalba apie sukilimo galutinį nepasisekimą ir Manto mirtį vokiečių kartuvėse, bet parodo, kaip Mantas vieno prūso buvo išduotas kryžiuočiams. Rašytojas taip pat sugalvoja Manto sužadėtinę, vokietę Kristiną. Kai jis ėmė vadovauti sukilusiems prūsams, Kristina pasprukusi iš vienuolyno Magdeburge, atbėgusi drauge su savo kūdikiu pas dėdę komtūrą į Karaliaučių, o iš čia patekusi pas Mantą sukilusių prūsų stovykloj.
Stress, Portrait of a Killer - Full Documentary (2008)
Dėl to prūsuose kyla nepasitenkinimas savo vadu, nes jie įtaria, kad vokietė Kristina šnipinėja Meri sesuo žmonos svorio. Pasitikėjimui tarp prūsų atstatyti Mantas liepia savo sužadėtinei traukti burtą, pagal kurį turės būti sudegintas ant laužo vienas trijų belaisvių, nes tokio keršte kryžiuočiam reikalauja prūsų vadai. Nuo šitokios žiaurios mirties Mantas norėtų išgelbėti nors riterį Hirchalsą, savo buvusį auklėtoją. Bet išgelbėti nepavyksta — net triskart traukiamas burtas mirtį vis lemia Hirchalsui.
Jis nenuleidžia ginklo nė tada, kai jo sužadėtinę Kristiną prūsai sudegina ant laužo tuo laiku, kai jis pats, prūso Šamilio išduotas, buvo laikinai patekęs į nelaisvę kryžiuočiams.
Temsta saulė ir miršta mintis jūsų stabų šešėly Nepažinsite jūs laisva kol jūsų dievai ją žudys. Svorio netekimo kūno kaukė laisvą Prūsiją!
Už laisvus prūsus! Už laisvą tėvų žemę! Šitaip baigiasi žiauri ir rūsti tragedija, pati aštriausia Grušo dramų. Ji galėtų būti žiūrovui net sunkiai pakeliama, jei jis kiek primirštų kūriny išaukštintą laisvę. Tai visiems brangi vertybė. Tik tragedijoj rašytojas ją pavaizdavo labai kietai ir skandžiai.
